Vaistinės teigia pasenusius vaistus priimančios, tačiau pageidaujančių juos palikti klientų esą teliko vienetai. Pasak Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininko G. Pranckevičiaus, žmonės tiesiog nebekaupia ne pirmojo būtinumo vaistų. Jo teigimu, nebūtinų vaistų nuo praeitų metų nebeperka apie 80 procentų klientų, o kai kurie netgi nebeišgali įsigyti pilnos gydytojo recepte išrašytos vaistų dozės. Visos lrt.lt kalbintos vaistinės tikino, jog vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, tikrai priimančios, nes tą daryti įpareigoja Lietuvos įstatymai, ir jokios specialios nebegaliojančių vaistų pridavimo tvarkos nėra nustačiusios (išskyrus vieną vaistinę, kuri teigė priimanti pasenusius vaistus tuo atveju, jeigu jie buvo pirkti būtent pas juos). Tačiau lrt.lt svetainėje skaitytojų komentarai byloja ką kita.

Kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 82,1 procento. Trečdalis jų (29,1 proc.) kečupą valgo kiekvieną dieną arba mažiausiai 4-6 kartus per savaitę. Daugiau nei pusė (54,3 proc.)kečupo mėgėjų jį vartoja 2-3 kartus per savaitę. Du – tris kartus per mėnesį arba nors kartą per pusę metų kečupą valgo 16,7 proc. apklaustųjų, parodė konsultacijų įmonės "EKT grupė" atliktas reprezentatyvus tyrimas. "Didžiausi pasaulyje kečupo vartotojai yra švedai, kurių kiekvienas per metus vidutiniškai suvalgo po 3 litrus kečupo. Antrieji yra kanadiečiai ir venesueliečiai, kiekvienos šių šalių gyventojai suvalgo po 2,5 litro kečupo kasmet. Net ir ekonominio sąstingio metu kečupo vartojimas pasaulyje augo maždaug 3 proc. per metus, nors Lietuvoje kečupo rinka pernai traukėsi", – sakė didžiausio Lietuvos kečupo gamintojo bendrovės "Suslavičius – Felix" generalinis direktorius Darijus Taraila.