Lietuvos pilietybė

Lietuvos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos valstybė. Pasą turėti nėra privaloma, jis išduodamas piliečio pageidavimu. Dėl paso išdavimo ir keitimo asmuo turi kreiptis į migracijos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą, kai nurodyta jo gyvenamosios vietos deklaracijoje.

Pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl paso išdavimo ar keitimo turi kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio valstybėje arba į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, Šventaragio g. 2).

 

Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, ir jų vaikams (jei šie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos), gyvenantiems kitose valstybėse;
2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

 

Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir pats asmuo pripažįsta, kad laiko save lietuviu. Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų bei iš jos išvykti.

 

Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai ar vaikaičiai nerepatrijavo iš Lietuvos);

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. - 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, jeigu jie išvyko iš Lietuvos teritorijos iki 1918 m. vasario 16 d. ir neįgijo kitos valstybės pilietybės;

4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki Pilietybės įstatymo priėmimo 1991 m. gruodžio 5 dieną;

5) kiti asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą.

Piliečiams ir asmenims, kuriems išsaugoma teisė į pilietybę išduodami Lietuvos Respublikos piliečio pasai arba teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai.

 

2006 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas "Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Žin., 2006, Nr. 123-4650). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4087) nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl šiuo metu asmenims, kurie yra kitos valstybės piliečiai negali būti įgyvendinta teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnį visus punktus. Daugelis politikų ir valstybės vadovų laiko, kad ši padėtis laikina. Laukiama aukščiausio lygio sprendimų, kurie gali būti padaryti net gi referendumo pagrindu.

 

Lietuvos Respublikos pilietybės įgyjimas natūralizacijos būdu

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

  1. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

  2. prašymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

  3. gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

  4. turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

  5. išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

  6. yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jeigu šis asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, prašymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę paduodamas Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją instituciją.

Advokatai, asmeninės žalos specialistai Airijoje
SOLVIT - pagalba užsienio Lietuviams NEMOKAMAI!

Mes FaceBook'e: