Mokesčiai

  • Mokesčių rūšys

  • Pajamų ir turto deklaravimas

 

Gyventojų pajamų mokestis

Nuo 2003 m. sausio 1 d. galioja naujas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau vadinamas GPMĮ, publikuotas 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007, Žin., 2002, Nr. 73-3085).

Pajamų apmokestinimo atžvilgiu nėra svarbu, ar asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis. Skiriasi tik nuolatinio ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų apmokestinimo tvarka. Pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, fizinis asmuo, kuris, atvykęs į Lietuvą, mokestiniu laikotarpiu ištįsai arba su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 ar daugiau dienų, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju (dvigubo apmokestinimo išvengimu sutartyse – Lietuvos rezidentu). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčiai apibūdinti GPMĮ 5 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2743), pagal kurį gyventojų pajamų mokesčio pagrindinis tarifas palaipsniui mažinamas iki 24 proc., buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 4-100), pagal kurį nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, jeigu pajamos gautos iš ES valstybės narės ar iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (gautos pajamos yra bet kokios rūšies pajamos, išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus, ir nuo tokių pajamų užsienio valstybėje jos vidaus mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka sumokėtas mokestis yra pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis). Kartu šis nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienyje gautų pajamų apmokestinimo tvarkos pakeitimas galėtų teigiamai veikti užsienyje dirbančių Lietuvos gyventojų apsisprendimą grįžti į Lietuvą.

Į Lietuvą atvykę ir joje apsigyvenę asmenys gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos Lietuvoje Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus konsultavimo skyrių, kurio pareigūnai paaiškins apie pajamų apmokestinimą. Speciali Mokesčių inspekcijos informavimo tarnyba telefonu atsako į visus su mokesčiu mokėjimais susijusius klausimus - Lietuvoje trumpuoju numeriu 1882, o skambinant iš kitos valstybės + 370 5 255 31 90.

 

Pajamų mokesčio tarifai

Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 27 procentai (Planuojama, kad šis mokestis nuo 2008.01.01dar mažės iki 24 procentų).

Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;

2) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip jos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 14 straipsnyje;

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

5) honorarui;

6) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

8) pajamoms, gautoms iš 3-7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;

9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į šį fondą, jei pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatymą yra įgijęs teisę į pensijos išmokas;

11) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

12) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo nuostatas;

13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą pagal Pensijų fondų įstatymą, gyventojui išstojus iš pensijų programos ir neperėjus į kitą pensijų programą, jeigu išstojama iš pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo nuostatas.

Aukščiau nenurodytoms pajamoms taikomas 27 pajamų mokesčio tarifas. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

 

Nekilnojamojo turto mokestis

Apmokestinamas ne tik juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, bet ir tam tikras gyventojų nekilnojamasis turtas naudojamas individualioje ar ekonominėje veikloje bei tam tikrų paskirčių nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties, sodų garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo poilsio paskirties, inžinerinius statinius). Pagal verslo liudijimus naudojamas nekilnojamasis turtas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas nepriskiriamas individualios veiklos turtui ir nebus apmokestinamas. Asmenys neprivalės mokėti mokesčio už nekilnojamąjį turtą, naudojamą žemės ūkio veikloje, švietimo darbe, kulto apeigų gamybai, laidojimo paslaugoms teikti. Turto mokestinė vertė yra jo vidutinė rinkos vertė. Tam tikros rūšies turtas (gamybiniai pastatai, inžineriniai statiniai) bus vertinami taikant atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustatys valstybės įmonė ,,Registrų centras”.

Šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytas 1 % mokesčio tarifas yra vienodas visose savivaldybėse. Įstatymas leidžia taikyti diferencijuotą nekilnojamojo turto mokestį –nuo 0,3 % iki 1 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Pagal šį įstatymą savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti mokesčių mokėtojus (fizinius ir juridinius asmenis) nuo nekilnojamojo turto mokesčio arba jį sumažinti.

Nenuolatinių Lietuvos gyventojų už nekilnojamojo turto perleidimą gautos pajamos yra apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą. Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu perskaičiuoti už parduotą turtą sumokėtą mokestį, t.y. iš gautų pajamų atskaityti išlaidas. Tokia pati apmokestinimo tvarka taikoma ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

 

Žemės mokestis

Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai. Metinis mokesčio tarifas – 1,5 proc. žemės kadastrinės vertės. Valstybinės žemės nuomos mokestį kasmet moka asmenys, nuomojantys žemę iš valstybės. Jo dydis – 1,5-4 proc. žemės vertės. Tikslų mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, taryba. Ji taip pat gali sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

 

Paveldimo turto mokesčiai

Užsienio valstybėse paveldėtam turtui dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys netaikomos. Paveldimo turto dvigubas apmokestinimas panaikinamas užsienio valstybėje sumokėtą paveldimo turto mokesčio (jam tapataus mokesčio) sumą įskaitant į Lietuvoje mokėtino paveldimo turto mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatyme nustatyti du paveldimo turto mokesčio tarifai: 5 ir 10 procentų. Taikytiną mokesčio tarifą lemia tai, kokia yra paveldimo turto apmokestinamoji vertė. Jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė (70 proc. visos jo vertės) yra ne didesnė už 0,5 mln. litų, paveldimo turto mokestis skaičiuojamas taikant 5 proc. tarifą. Jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra didesnė už 0,5 mln. litų, tai paveldimo turto mokestis skaičiuojamas taikant 10 proc. tarifą. Paveldinčiam ne didesnės kaip 14285,71 Lt vertės turtą, paveldimo turto mokesčio mokėti nereikia.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai paveldimo turto mokestį moka nuo Lietuvoje ar užsienio valstybėse paveldimų: kilnojamųjų daiktų; nekilnojamųjų daiktų; vertybinių popierių; pinigų.

Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai paveldimo turto mokestį moka tik nuo Lietuvoje paveldimų: Lietuvoje esančių nekilnojamųjų daiktų; kilnojamųjų daiktų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra nustatyta privaloma teisinė registracija.

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra paveldimo turto vertė, sumažinta 30 procentų. Tai reiškia, kad 30 procentų paveldimo turto vertės yra neapmokestinama. Taigi paveldimo turto apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. to turto vertės.

Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų, globotinių, rūpintinių, senelių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldimas turtas.

 

Palūkanos, dividendai, honorarai ir kitas turtas

Pagal tarptautinių sutarčių 10 str. (Dividendai) nuostatas, dividendai, kuriuos Lietuvos rezidentas (nuolatinis Lietuvos gyventojas) gauna iš JAV, Kanados arba JK kompanijų, gali būti apmokestinami Lietuvoje. Jeigu dividendų gavėjas, Lietuvos rezidentas, yra tikrasis dividendų savininkas, tai šios jo pajamos galėjo būti apmokestintos JAV, Kanadoje arba JK, tačiau ne didesniu nei 15 proc. tarifu.

Jei minėtose valstybėse pajamų mokestis nuo tokių dividendų nebuvo sumokėtas (išskaičiuotas), tai Lietuvoje tokie dividendai apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokestį. Tuo atveju, jeigu JAV, Kanadoje arba JK nuo tokių dividendų buvo sumokėtas pajamų mokestis, tai tokį mokestį (bet ne didesniu negu sutartyje nustatytu 15 proc. mokesčio tarifu) GPMĮ 37 str. nustatyta tvarka leidžiama atskaityti iš Lietuvos rezidento GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio sumos.

Pagal šių sutarčių 11 str. (Palūkanos) nuostatas, palūkanos, kurias Lietuvos rezidentas (nuolatinis Lietuvos gyventojas) gauna iš JAV, Kanados arba JK rezidento, gali būti apmokestinamos Lietuvoje. Jeigu gavėjas, Lietuvos rezidentas, yra tikrasis palūkanų savininkas, tai šios jo pajamos galėjo būti apmokestintos JAV, Kanadoje arba JK, tačiau ne didesniu nei 10 proc. tarifu.

Jei minėtose valstybėse pajamų mokestis nuo tokių palūkanų nebuvo sumokėtas (išskaičiuotas), tai Lietuvoje tokios palūkanos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokestį. Tuo atveju, jeigu JAV, Kanadoje arba JK nuo tokių palūkanų buvo sumokėtas pajamų mokestis, tai tokį mokestį (bet ne didesniu negu sutartyje nustatytu 10 proc. mokesčio tarifu) GPMĮ 37 str. nustatyta tvarka leidžiama atskaityti iš Lietuvos rezidento GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio sumos.

Šių sutarčių 6 str. (Pajamos iš nekilnojamojo turto) reglamentuoja pajamų, kurias vienos valstybės rezidentas gauna iš kitoje valstybėje esančio nekilnojamojo turto, apmokestinimą. Tuo atveju, kai Lietuvos rezidentas (nuolatinis Lietuvos gyventojas) gauna pajamų už JAV, Kanadoje arba JK jam priklausančio nekilnojamojo turto nuomą, tokios pajamos gali būti apmokestinamos atitinkamai JAV, Kanadoje arba JK pagal vidaus mokesčių įstatymus. Lietuvoje tokios pajamos taip pat apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu, tačiau užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį GPMĮ 37 str. nustatyta tvarka leidžiama atskaityti iš Lietuvos rezidento GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio sumos.

Pajamų, kurias Lietuvos rezidentas gauna iš JAV, Kanadoje arba JK esančio kitokio turto (ne nekilnojamojo turto) nuomą, apmokestinimą reglamentuoja sutarčių straipsnis – „Kitos pajamos“.

Advokatai, asmeninės žalos specialistai Airijoje
SOLVIT - pagalba užsienio Lietuviams NEMOKAMAI!

Mes FaceBook'e: