Lietuviai svetur vyksta dėl karjeros, atlyginimų ir Lietuvos darbdavių įžūlumo
balsas.lt
Mažos algos ir menkos galimybės susirasti lūkesčius atitinkantį darbą – tokios priežastys dažniausiai lietuvius išgina ieškoti laimės svetur. Emigruoti pasiryžta tie, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs, yra nepatenkinti darbdavių elgesiu su darbuotojais arba užsienyje mato geresnes karjeros perspektyvas.
Stengiasi padėti
Teigiama, kad net 85 proc. emigrantų prieš išvykdami į užsienį metus ar ilgiau neturėjo darbo. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pabrėžia, kad dideli migracijos srautai sukelia ir kitų problemų.
„Tenka padėti į užsienį išvykusiems žmonėms, kurie atsiduria sudėtingose situacijose. Remiame savanorišką grįžimą į kilmės šalis, sprendžiame integracijos problemas, padedame prekybos žmonėmis aukoms, ypač moterims ir vaikams“, – TMO misiją glaustai pristatė A. Sipavičienė.
Situacijų būna pačių įvairiausių. Atsidūrę svetimoje šalyje, daugelis nežino kaip elgtis. Emigrantams gali būti labai sunku, nes jie ne visada sulaukia reikiamos pagalbos. Taip pat kyla grėsmė, kad nemokamu bilietu namo gali susidomėti sukčiai.
„Suteikiame pagalbą visiems, kurie jos prašo. Tikrai nesame prokuratūros darbuotojai, netikriname žmonių banko sąskaitų, pasitikime jais, bet tokią pagalbą suteikiame tik vieną kartą. Antrą kartą tas pats žmogus pagalbos iš mūsų gali nebesitikėti. Iš balos ištraukiame tik kartą“, – pabrėžė A. Sipavičienė.
Lietuviai bijo?
TMO Centrinės būstinės Ženevoje atstovė Ana Fonseca atkreipė dėmesį, kad gyvename didžiausioje iki šiol žmogaus mobilumo eroje. „Nepaisant nuolatinio judėjimo, migracijos procesai dažniausiai lieka nesuprasti. Egzistuoja įvairūs stereotipai, kurie žmonėms kartais sukelia neigiamas emocijas“, – pasakojo A. Fonseca.
Specialistė iš užsienio atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje imigrantai sudaro vos vieną procentą šalies gyventojų, tačiau trečdalis lietuvių yra įsitikinę, kad į jų šalį plūsta gerokai gausesnė pigios užsieniečių darbo jėga armija.
„Lietuvių suvokimas apie migrantų kilmės šalis labiau atspindi įvairias baimes, o ne realią padėtį. Apklausa parodė, kad lietuviai mano, jog didžiausia darbo jėga atvyksta iš Kinijos, bet 2008 metais jie sudarė vos septynis procentus visų imigrantų“, – pabrėžė A. Fonseca.
Net 4 iš 5 lietuvių teigė, kad su imigracija jie susipažįsta ir apie tai susidaro nuomonę perskaitę straipsnius žiniasklaidoje. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų dar pridūrė, kad jų požiūrį suformuoja draugų ar artimųjų papasakotos istorijos. Tuo tarpu tik 1 iš 4 lietuvių yra asmeniškai (atsitiktinai) bendravęs su imigrantais. O reguliariai su atvykėliais iš užsienio bendrauja vos 14 proc. respondentų. „Įdomus dar vienas faktas: labiausiai imigrantų Lietuvoje bijo pensininkai ir valstybės tarnautojai. Nors įžvelgti kažkokią tiesioginę grėsmę jiems yra labai sunku“, – pridūrė A. Fonseca.
Skaičiai ir faktai
Nuo 2010 m. veikianti programa „Savanoriško grįžimo pagalba“ jau padėjo 122 trečių šalių piliečiams.
Per metus šiai programai yra skiriama apie 200 tūkst. litų.
Dauguma emigrantų yra jauni, išsilavinę ir šeimos neturintys asmenys. Tačiau pastaraisiais metais daugėja ir išvykstančių šeimų.
Pagrindinėmis emigrantų tikslo šalimis įvardijamos Didžioji Britanija, Airija, Norvegija, Vokietija ir Ispanija.
Į Lietuvą daugiausia nelegalų atvyksta iš Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
AirijaOnline.lt rubrikoje Margumynas taip pat skaitykite:
Pernai į Lietuvą sugrįžo 3,3 tūkst. piliečių daugiau nei užpernai
Kodėl airiai verčia pasaulį „žaliuoti“?
Nojaus albumo "Saugok" 10-mečiui - daina "Kalnuose"
Lietuviams dažnai reikalingos vertimo paslaugos
Reportažai iš Airijos lietuvių linksmybių - per LNK
M. Obamos protėviai buvo airiai, laikę vergus
Nusikaltėliai iš Lietuvos Airijoje garsėja kaip žiaurūs banditai
