Skandalingam teisėjui grasinama: aš tave užlenksiu

Gabrielė Vasiliauskaitė, Jūratė Važgauskaitė

Aukščiausiojo Teismo teisėjui grasinta. Toks skundas su prašymu ištirti situaciją šiandien pasiekė Generalinę prokuratūrą. Grasinimų objektas – kontroversiškas teisėjas Benediktas Stakauskas. Praėjusią savaitę būtent jis su teisėjų kolegija nagrinėjo plačiai Lietuvoje nuskambėjusią bylą, kai Kauno verslininkas, būdamas visiškai neblaivus, padarė avariją, per kurią žuvo žmogus. Verslininkui ne tik nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, bet netgi sumažintas civilinio ieškinio dydis.

„Taip man grasino, siuntė elektroninius laiškus, žadėjo susidoroti: „Aš tave užlenksiu!“ Galbūt šie grasinimai susiję su byla, kurią baigiau nagrinėti praėjusią savaitę, jie pasipylė būtent po to“, – Alfa.lt patvirtino teisėjas B. Stakauskas.

Tuo tarpu vienas Kauno verslininko sukeltos avarijos likęs gyvas dalyvis, išgirdęs apie įtarimus dėl grasinimų teisėjui, nustebo. „Kitą dieną po Aukščiausiojo Teismo posėdžio, likus savaitei iki nuosprendžio paskelbimo, aš paskambinau visiems trims teisėjams (tarp jų ir Benediktui Stakauskui) ir gražiai paprašiau laikytis įstatymų ir būti teisingiems. Bet tikrai niekam negrasinau“, – prisiekinėjo Arvydas Širvinskas.

Paradoksalu, bet daugmaž tuo pačiu metu, kai AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis žingsniavo į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo susidoroti su vienu iš jo Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Arvydas Širvinskas taip pat sėdėjo tame pačiame pastate. Tiesa, ne pas generalinį prokurorą, bet jo pavaduotoją. „Prieš kelias valandas padaviau generalinio prokuroro pavaduotojui Vytautui Barkauskui prašymą ištirti visų trijų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kompetentingumą ir galimą interesų konfliktą“, – sakė kaunietis.

„Nebuvo jokių konfliktų. Na, gal ir dėl kitos bylos sulaukiau grasimų. Bet greičiausiai tai susiję būtent su Kauno verslininko byla“, – baimingai tvirtino B. Stakauskas.

Teisėjas ne pats kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, bet ir neprašė to daryti savo viršininko. J. Prapiestis BNS tvirtino tai padaręs savo iniciatyva, nes pamanęs, kad grasinimai gali būti rimti.

„Laiške naudota terminija, kalba kaip žmogaus, esančio nelaisvėje“, – sakė AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Anot jo, grasinimai susidoroti buvo pakankamai tiesūs. „Kaip jūs suprantate žodį „užlenkti“ jų kalba?“ – kalbėjo J. Prapiestis.

Jis neatmetė galimybės, kad grasinimai yra susiję su teisėjo nagrinėta byla.

J. Prapiesčio teigimu, anksčiau irgi pasitaikydavo nemalonių, AT teisėjus šmeižiančių laiškų, bet šiuokart „nepanašu, kad laiško autorius juokavo“.

Skirti fizinę apsaugą AT teisėjui kol kas neprašoma. „Nemanau, kad esant šiuolaikinėms technologijoms fizinė apsauga būtų efektyvi, – svarstė J. Prapiestis. – Tačiau tikiuosi, kad, jeigu pareigūnai sugebėjo išsiaiškinti, kas šmeižė čigonus, tai nustatys, kas grasino teisėjui.“

Alfa.lt primena praėjusią savaitę „Lietuvos žiniose“ smulkiai aprašytą istoriją, sukėlusią šurmulį nuo Aukščiausiojo Teismo iki Generalinės prokuratūros.

Lietuviškas teisingumas

Teismų nuosprendžiai, kurie skelbiami Lietuvos Respublikos vardu, kartais pribloškia savo šaltu cinizmu. Visą teismų - nuo apylinkės iki Aukščiausiojo - maratoną perėję kauniečiai patyrė, ką reiškia vadinamieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kauno apygardos teismo teisėjai šių metų pradžioje švelniai nubaudė bendrovės „Kausta“ statybų vadovą 37-erių Gediminą Šarkų, kuris girtas vairuodamas automobilį vieną žmogų mirtinai sužalojo, o kitą pavertė invalidu.

Žmonių likimus sužlugdęs avarijos kaltininkas G.Šarkus iš Kauno apygardos teismo galėjo išeiti pakelta galva. Maža to, kad keturis kartus nutvertas prie vairo neblaivus kaunietis išvengė realios laisvės atėmimo bausmės, jam dar buvo grąžintas automobilis ir gerokai sumažinti finansiniai įsipareigojimai aukos artimiesiems.

Teisėjo Romualdo Lincevičiaus vadovaujama kolegija buvo palanki trylika kartų už eismo taisyklių pažeidimus praeityje baustam G.Šarkui ir smarkiai apkarpė neturtinę žalą, kurią žemesnės instancijos teismas pernai lapkritį buvo paskyręs žuvusio 42 metų Kęstučio Underio šeimos nariams.

Kauno apylinkės teismo nutartimi maždaug 7 tūkst. litų per mėnesį statybos bendrovėje uždirbantis G.Šarkus našlei Astai Underienei turėjo sumokėti 200 tūkst. litų, o mirtinai sužaloto vyro motinai Stanislavai Underienei - 50 tūkst. litų.

Apygardos teismas iš kaltininko priteistą žalą našlei nurėžė iki 120 tūkst., o S.Underienei - iki 35 tūkst. litų. Teisėjai liūdnai keliuose pagarsėjusiam statybos specialistui grąžino penktos serijos BMW 540, kuriuo važiuodamas neblaivus jis sukėlė žmogaus gyvybę nusinešusią avariją.

Šį Kauno apygardos teismo sprendimą prieš kelias dienas patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs „į kaltininko turtinę, šeiminę padėtį, neatsargią kaltės formą“.

Visiškai girtas

2006 metų liepos 14 dieną Savanorių prospekte įvykusios tragedijos padarinius jauna našlė ir jos vaikai - 18 metų Andrius Underys ir 12 metų Tomas Underys jaus visą likusį gyvenimą. Vyro A.Underienė neteko, kai dideliu greičiu nuosavu BMW 540 lėkdamas G.Šarkus trenkėsi į ta pačia kryptimi važiuojantį „Audi 80“, o nuo smūgio į priešpriešinio eismo juostą nublokštas automobilis susidūrė su „Volkswagen Sharan“. G.Šarkui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,65 promilės alkoholio). „Audi“ vairavęs K.Underys žuvo iš karto, o prie „VW Sharan“ vairo sėdėjusiam A.Širvinskui buvo sužalota krūtinė.

Po sutuoktinio žūties A.Underienė patyrė sunkią psichologinę traumą ir penkis mėnesius negalėjo eiti į darbą. Ligos laikotarpiu ji gaudavo tik 85 proc. savo algos. Vaistų, kuriuos buvo priversta vartoti moteris, sąrašas sudaro trylika lapų. Sunkiai tėčio netektį išgyvenantys vaikai taip pat patyrė didžiulį šoką. Gerais pažymiais besimokiusiam vyresniam sūnui dėl streso ėmė nesisekti mokslas, sumažėjo jo įstojimo į aukštąją mokyklą galimybės.

Vien lengvinančios aplinkybės

Tačiau apygardos teismo teisėjai šioje byloje rado daug lengvinančių aplinkybių. Tarkime, teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, nors prieš tai jam buvo skirta 13 administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2 kartus baustas už kitus tyčinius administracinius teisės pažeidimus. Tačiau jų galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs ir oficialiai jis buvo laikomas administracine tvarka nebaustu, dirbančiu, darbovietės charakterizuojamu teigiamai. Jis vienintelis išlaiko nedirbančią žmoną ir tris mažamečius vaikus. Be to, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos esą nuoširdžiai gailėjosi. Teismas šią aplinkybę laikė smarkiai atsakomybę lengvinančia. Sunkinančių aplinkybių apskritai nebuvo nustatyta.

Teismas taip pat pripažino, kad G.Šarkus nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nelaikomas tyčiniu. Nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio ir žmogaus žūtis yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kvalifikuojantys požymiai, todėl pagrįstai sunkinančia aplinkybe nebuvo įvardytas girtumas.

Kauno apygardos teismo teisėjai atkreipė dėmesį į tai, kad buvo netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas dėl turto konfiskavimo. Citata, kuriai sunku rasti komentarų: „Automobilis gali būti konfiskuotas tik esant tyčinei nusikalstamai veikai, o ne padarius neatsargią nusikalstamą veiką, kai tyčia buvo nukreipta ne į nukentėjusiojo sužalojimą, o į Kelių eismo taisyklių pažeidimą.“

Padėjo ir paskola

Apygardos teismas pripažino, kad neabejotinai nusikaltimu nukentėjusiesiems buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų svarba teismų sprendimuose kartojama lyg mantra.

Kartu teismai pažymėjo ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau priteisiant neturtinę žalą iš kaltojo asmens yra būtina įvertinti jo galimybes tą žalą atlyginti.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad nuteistasis G.Šarkus yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Šeimoje trys mažamečiai vaikai, kurių vienam nėra nė metukų, žmona nedirba. Nuteistasis turi ilgalaikių (iki 2022 metų) kreditinių įsipareigojimų, t. y. nuteistasis paėmęs iš „Hansabanko“ 400 000 litų paskolą.

Teismas nuosprendyje net nepaminėjo, jog paskolą „Kaustos“ statybos vadovas paėmė jau po avarijos. Sutartis su banku pasirašyta 2007 metų vasarį. Tuo metu byla dar net nebuvo atiduota Kauno apylinkės teismui. „Galbūt jis iš anksto buvo įsitikinęs, kad neatsidurs už grotų - priešingu atveju argi rizikuotų imti kreditą?“ - svarstė nukentėjusieji.

Kauno apygardos teismas pateikė dar vieną našlę pribloškusį žalos sumažinimo argumentą - girdi, sulaukęs 18 metų, žuvusiojo sūnus galės kur nors įsidarbinti ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo. „Vadinasi, teisėjams atrodo sąžininga, kad Tomas bus priverstas mažiau dėmesio skirti mokslams dėl tėčio žūties, kurią sukėlė girtas vairuotojas? Be to, ar reikia aiškinti, jog aštuoniolikmečio poreikiai yra gerokai didesni nei 10-14 metų vaiko, todėl daugiau kainuoja ir jo išlaikymas?“ - piktinosi A.Underienė. Žuvęs šeimos maitintojas per mėnesį uždirbdavo 3 tūkst. litų. Vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtoja A.Underienė dabar yra priversta taupyti kiekvieną kąsnį, kad galėtų išlaikyti šeimą iš 1 tūkst. 200 litų atlyginimo ir 300 litų nesiekiančios socialinės pašalpos už abu sūnus.

O apie galimybę įsidarbinti nuteistojo žmonai teisėjai net girdėti nenorėjo.

Nukentėjusiųjų neatsiprašė

Per susidūrimą sužalotas 59 metų ekonomikos mokslų daktaras A.Širvinskas, kurį išgelbėjo išsiskleidusios oro pagalvės, teismų prašė priteisti atitinkamai 100 tūkst. ir 134 tūkst. litų žalą. Tačiau mokslininkas negavo nė lito. Anot A.Širvinsko ir žuvusiojo artimųjų, iki šiol G.Šarkus jų net neatsiprašė, neaplankė, nepasiteiravo, kokia jų sveikata po sunkaus dvasinio sukrėtimo.

A.Širvinskas po susidūrimo atsidūrė ligoninėje, vėliau gydėsi namuose. Mokslininkui po avarijos smarkiai pablogėjo sveikata, pasireiškė ir ėmė dažnai kartotis simptomai, kurių jis anksčiau nejausdavo. Vyrą kamavo galvos skausmas, svaigulys, nemiga, susilpnėjo atmintis, klausa ir regėjimas, sutriko pusiausvyra, atsirado dirglumas. Kaip sako A.Širvinskas, dėl pašlijusios sveikatos jis buvo priverstas atsisakyti pasiūlymo dirbti Kauno technologijos universitete, nes nebepajėgė skaityti paskaitų.

Po avarijos vyras buvo pripažintas invalidu - medikų komisija konstatavo, kad jis prarado 50 proc. darbingumo.

Nusivylė teismais

Šį antradienį nukentėjusiųjų kasacinius skundus nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus, kuriam vadovauja net į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus pretenduojantis Jonas Prapiestis, teisėjų kolegija: pirmininkas Benediktas Stakauskas, Aldona Rakauskienė ir pranešėjas Josifas Tomaševičius. Nukentėjusiųjų kasaciniai skundai atmesti.

„Ar galima po tokių teismų akibrokštų tikėti, kad mūsų šalyje egzistuoja teisingumas? Išgirdusi nuosprendžius, noriu garsiai apeliuoti į šių mantijomis vilkinčių žmonių sąžinę. Tačiau esu pernelyg smarkiai sukrėsta, kad pajėgčiau ką nors pasakyti“, - teismams priėmus sprendimus kalbėjo A.Underienė.

Teismai pripažino, kad K.Underio artimųjų nuostoliai netekus šeimos nario yra „neabejotinai dideli“, tačiau čia pat optimistiškai pridūrė, jog tai neapriboja nukentėjusiųjų galimybių gyventi visavertį gyvenimą. Teisingumo vykdytojai nuosprendyje ne kartą pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismo skirta 250 tūkst. litų bendra neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė. Jie konstatavo, kad reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo interesus, siekti nukentėjusiųjų ir nusikaltimą padariusio asmens „interesų pusiausvyros“.

Nedidelį atlyginimą gaunanti pedagogė apie tokio dydžio, kaip G.Šarkaus, kreditą šiuo metu gali tik pasvajoti. Underiai šią galimybę būtų turėję, jei nebūtų praradę šeimos maitintojo.
„Nematau jokios prasmės likti šalyje, kurios valdžios institucijos taip elgiasi su žmonėmis. Mano vyrą pražudęs vairuotojas nuteistas tik popieriuje, o aš visam gyvenimui likau įkalinta su savo skausmu. Tokiais veiksmais tik skatinamas nepasitikėjimas valstybe“, - neslėpė nusivylimo A.Underienė.

AirijaOnline.lt taip pat skaitykite:

R. Žilinskas įkliuvo policijai

Į Seimą siūlytos ir Holivudo žvaigždės

Lietuva valstybių reitinge aplenkė Estiją

Maximai skirta 100 tūkstančių litų bauda

JAV bankininkai atsisako paramos, o turtuoliai puola į depresiją

Grybauskaitė: Lietuva leidžiasi staigiai, kietai ir skausmingai

AirijaOnline.lt rubrikoje Žinios taip pat skaitykite:

Labiausiai gyventojų sumažėjo Lietuvoje, daugiausiai emigravo iš Airijos

Pakeitusios iškabas įdarbinimo įmonės ir toliau renka pinigus

„Love parade“ festivalis pareikalavo 19 gyvybių

Beveik kas aštuntas emigrantas iš Lietuvos vyko į Airiją

Airijos laivo keleiviai ir įgula bus deportuoti iš Izraelio

Airijoje bus rengiamos sporto žaidynės Žalgirio mūšiui pažymėti

Laimėję „Euroviziją“ vokiečiai užtraukė „We are the Winners“

Kedžio dukters likimui neabejingi ir Londono lietuviai

Rusų bombonešiai terorizuoja britų karines oro pajėgas

Klaipėdietė ketino įvykdyti teroro aktą Rusijoje