Nežemiškos civilizacijos atstovai, nukakę milijonus šviesmečių, nusprendė užmegzti kontaktą su Žemės gyventojais. Išsirinko ramesnę vietelę. Lietuvoje, pamiškėje nusileidžia ateivių specialistų būrys, apsižvalgo aplink, žiūri – pora vyrų kažką geria. Vienas ateivis prie jų prieina ir prisistato: „Sveiki, aš Kriksas…“ Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako: „Jonai, įpilk samanės Kriksui“. Įpylė, išgėrė. Ateiviui apsisuka galva ir tenka nieko nepešus grįžti pas saviškius. Papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus: „ Sveiki, aš Kriksas…“ „Jonai, įpilk Kriksui“. Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ateivis prieina prie vyrų: „Sveiki, aš Kriksas, aš atskridau iš tolimos žvaigždės kitoje galaktikoje, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su Žemės gyventojais!“ „Jonai…, nepilk daugiau Kriksui …“
