Kalėdų Senis nusprendė, kad atėjo laikas jam paatostogauti, ir jis nutarė nuvažiuoti į Teksasą, nes, buvo girdėjęs, kad ten šilta, o žmonės draugiški. Tik jam atvykus į miestą, žmonės pradėjo stoviniuoti gatvėse, rodyti jį vienas kitam ir šnabždėtis: „Žiūrėkit, juk čia tas žinomas veikėjas!“ Senis pagalvojo: „Na, nieko sau, jie tuoj pradės sėstis man ant kelių ir prašyti dovanų. Reikia pakeisti išvaizdą“. Taigi jis nusipirko kaubojiškus rūbus bei skrybėlę, persirengė ir vėl išėjo į miestą, galvodamas, kad dabar jo jau tikrai niekas nepažins. Tačiau jis klydo – vos jam išėjus į gatvę, žmonės vėl pradėjo badyti jį pirštais: „Žiūrėkite, tai tas žinomas Kalėdų asmuo”. Senis pasislėpė pirmame skersgatvyje ir nusiminęs pradėjo galvoti: „Matyt, jie mane pažįsta dėl ilgos baltos barzdos“. Taigi jis nuėjo į kirpyklą ir nusiskuto barzdą. Jis išėjo į gatvę ramus ir plačiai šypsodamasis. Pro šalį ėjęs vyriškis sustojo ir šūktelėjo: „Žiūrėkite, tai jis!“ Senis neiškentęs paklausė: „Klausyk, kaip tu mane pažinai?“ Vyrukas pažvelgė į Senį ir atsakė: „Tave? Tavęs aš nepažįstu – tačiau ar tas už tavo nugaros stovintis keturkojis didele raudona nosimi nėra Kalėdų Senio elnias?“
