Petrą aplankė mama ir liko pietų. Užkandžiaujant motušė pastebėjo, kad mergina, su kuria Petras atseit nuomojasi butą, yra pernelyg graži. Motinėlė jau senokai įtarė, kad tarp sūnaus ir kambario draugės vyksta kažkas daugiau nei tik nuomininkų santykiai. Perskaitęs motinos mintis Petras ryžosi imtis iniciatyvos:
- Mama, žinau ką tu galvoji, tačiau Rasa ir aš tik kartu nuomojamės butą.
Praėjus savaitei Rasa ir sako Petrui:
- Po tavo mamos apsilankymo negaliu rasti sidabrinio samtelio. Negi taviškė jį nušvilpė?
Petras prisėdo, pasikankino ir parašė mamai laišką: „Brangi mamyte, netvirtinu, kad tu iš mano buto paėmei padažo samtį, lygiai kaip ir neteigiu jog tu jo nepaėmei, tačiau faktas kaip blynas, kad po tavo apsilankymo jis dingo.“
Po kelių dienų Petras gauna iš mamos laišką: „Mielas sūneli, aš netvirtinu kad tu miegi su Rasa, lygiai kaip ir neteigiu, kad tu su ja nemiegi. Tačiau faktas kaip blynas – jei ji miegotų savo lovoj, seniai butu radusi tą samtį…“
