Valstybinio socialinio draudimo sistemą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitos valdybai pavaldžios įstaigos („Sodra“), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos darbo birža prie SADM, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pensijų kaupimo bendrovės bei „Sodros“ klientai – draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai. 47 teritoriniai „Sodros“ skyriai renka valstybinio socialinio draudimo įmokas, tvarko apdraustųjų įskaitą, kontroliuoja laikinojo nedarbingumo nustatymo pagrįstumą bei atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.
Užtikrinant migruojančių asmenų socialines garantijas svarbų vaidmenį vaidina tarptautinės socialinės apsaugos sutartys. Lietuvos Respublika yra pasirašiusi 12 tarptautinių dvišalių socialinės apsaugos sutarčių: 8 dėl socialinės apsaugos (su Baltarusija, Čekija, Estija, Latvija, Niderlandų Karalyste, Rusija, Suomija ir Ukraina) - jos apima šias socialinės apsaugos išmokas: ligos ir motinystės išmokas; invalidumo išmokas, senatvės išmokas; išmokas maitintojo netekusiems asmenims; išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų; išmokas mirties atveju; bedarbio išmokas ir išmokas šeimai; ir 4 tik dėl pensijų (su JAV, Kanada (sutartis įsigalios 2006 m. lapkričio 1 d.), Lenkija ir Rusija), kadangi pensijos užima vieną iš svarbiausių vietų tarp išvardintų išmokų, nes teisė gauti pensiją susijusi su socialinio draudimo stažu, kuris kaupiamas keletą dešimtmečių.
Sutartys taikomos ne tik iš Lietuvos į kitą šalį arba iš kitos šalies į Lietuvą persikėlusiems gyventi asmenims, bet ir darbuotojams migrantams. Esant dvišalei sutarčiai, jeigu asmuo laikinai legaliai dirbo ir buvo draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje, tai draudimo stažas neprarandamas ir už jį skiriama pensija. Tose valstybėse, su kuriomis nesudarytos sutartys, draudimo stažas paprastai prarandamas, nes kelerių metų stažo nepakanka, kad pensija būtų skiriama pagal kitos šalies įstatymus, o Lietuva tokio stažo nepripažįsta (ir atvirkščiai).
Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje pradėtas tiesiogiai taikyti 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams persikeliantiems Bendrijoje, ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys socialinės apsaugos srityje su Estija, Čekija, Suomija, Latvija, Nyderlandų Karalyste ir Lenkija naujai skiriant išmokas, praktikoje nebetaikomos (tačiau vadovaujantis minėtomis tarptautinėmis sutartimis toliau tęsiamas išmokų mokėjimas tiems asmenims, kuriems išmokos buvo paskirtos iki Lietuvos narystės ES).
Socialinio draudimo mokesčių tarifai
Valstybinio socialinio draudimo įmokas, - apimančias pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokas, - privalo mokėti draudėjai ir apdraustieji, t.y. darbdaviai ir dirbantieji
Darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondą privalo pervesti 30,98 – 31,7 procento darbuotojo atlyginimo dalį, o apdraustiesiems nustatytas 3 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas. Viso apie 34 procentus.
Ūkininkai yra atleisti nuo socialinio draudimo įmokų. Jie gali draustis savanoriškai. Savanorišku papildomu draudimu gali draustis vis pageidaujantys asmenys. Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas savarankiškai dirbantys asmenys įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Mirties atveju, apdraustojo sutuoktinis ir vaikai įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensijas.
Senatvės pensijos skyrimas
Senatvės pensija skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas:
yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;
sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Vyrų senatvės pensijos amžius – 62 metai ir 6 mėnesiai. Moterų senatvės pensijos amžius – 60 metų. Skiriant senatvės pensiją Lietuvoje į socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi tik tie laikotarpiai, už kuriuos asmuo negauna pensijos kitoje valstybėje.
Kur pervedami Lietuvoje dirbančio užsieniečio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mokami mokesčiai?
Lietuvoje dirbančio užsieniečio mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir naudojamos einamosioms šio biudžeto išlaidoms dengti. Asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą, privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu. Visiems šiems asmenims skaičiuojamos 34 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba privalomojo sveikatos draudimo įmokas (3 proc. nuo bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo) perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.
