Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas: „Lietuvą ir Airiją jungia ne tik panaši praeitis, bet ir dabartis bei ateitis“

2019-02-01 10:47:12
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas: „Lietuvą ir Airiją jungia ne tik panaši praeitis, bet ir dabartis bei ateitis“

Praėjusių metų lapkričio mėnesio pabaigoje Airijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų (URM) viceministras Neris Germanas, kurio vizitas Dubline dar labiau sustiprino Lietuvos ir Airijos partnerystę. Baigiantis vizitui viceministras Neris Germanas davė interviu laikraščiui „Lietuvis“.

–  Koks Jūsų  vizito Airijoje tikslas, ką pavyko šio vizito metu pasiekti?

 – 2018 m. lapkričio 26-27 d. vykusiu vizitu buvo siekiama toliau palaikyti labai dinamišką Lietuvos – Airijos bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja įvairios abiejų šalių institucijos ir kurį skatina ir palaiko abiejų valstybių diplomatinės atstovybės. Ir, be abejo, su Airijos lietuviais aptarti aktualias jiems problemas, įskaitant artėjančius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes bei referendumą dėl pilietybės išlaikymo. Be to, norėjosi užmegzti platesnį dialogą su Airijos žydų bendruomene.

 – Šiemet labai suintensyvėjo Lietuvos ir Airijos santykiai, vyko daug vizitų, padidėjo abiejų šalių verslo susidomėjimas – kokie klausimai buvo aptarti su Užsienio reikalų ir prekybos departamento valstybės ministru?

 – Iš tiesų, 2018-ieji buvo išskirtiniai Lietuvos ir Airijos dvišaliuose santykiuose.

Valstybingumo atkūrimo šimtmetį savo vizitu pagerbė Airijos Prezidentas Michael D Higgins. Šio vizito metu buvo pasirašyti trys susitarimai mokslo ir švietimo srityje: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto su Airijos nacionaliniu universitetu; Kauno pedagogų kvalifikacijos centro su Korko miesto švietimo paramos centru ir trišalė sutartis tarp Kauno Veršvų gimnazijos ir Korko lituanistinės mokyklos „Banga“.

Lietuvoje taip pat lankėsi vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simon Coveney.

Dubline viešėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sveikatos ministras Aurelijus Veryga, kitų ministerijų vadovai.

Aukščiausio lygio susitikimuose buvo aptarti ne tik aktualūs Europos Sąjungos klausimai, ypač artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir gynybos bei saugumo politikos darbotvarkė, bet ypač daug dėmesio buvo skirta dvišalių santykių stiprinimo galimybės klausimams. Prasidėjo nuolatinis bendradarbiavimas ir tarp universitetų, kaip antai,  gyvybės, politikos ir kitose srityse.

Auga susidomėjimas ir ekonomikos srityje, pvz., dvišalės prekybos apyvarta 2012 m.  buvo 129 mln. EUR, o 2017 m. 214 mln. EUR. Airijos investicijos sukūrė per du tūkstančius naujų darbo vietų. Pirmą kartą Airijos maisto parodoje Lietuvos stende prisistatė mūsų maisto produktų gamintojai. Užmegztas bendradarbiavimas medicinos, statybos, žemės ūkio ir kituose sektoriuose. Pasikeitė vizitais  agentūros „Investuok Lietuvoje“ su „IDA Ireland“, „Versli Lietuva“ su „Enterprise Ireland“, Lietuvoje lankėsi įvairios airių verslo asociacijų delegacijos. Airija pirmą kartą buvo pristatyta vieninteliame Baltijos šalyse organizuojamame gyvybės mokslų renginyje „Life Science Baltics 2018“.

Dalykiškuose ir nuoširdžiuose pokalbiuose su Airijos užsienio reikalų ir prekybos departamento valstybės ministru Ciaran Cannon bei su Teisingumo departamento valstybės ministru lygybei, imigracijai ir integracijai David Stanton priėjome prie bendro supratimo, kad su panašiais iššūkiais susiduriančios Lietuva ir Airija yra ne tik bendramintės pagrindiniais valstybės gyvenimo klausimais, bet ir turinčios dideles galimybes toliau plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, pasinaudoti sukaupta patirtimi įvairiose srityse.

Šiandienių globalių pokyčių kontekste abiem valstybėms kaip niekada svarbi ES valstybių vienybė ir solidarumas bei vertybių laikymasis, ES pasiekimų išsaugojimas ir mūsų piliečių teisių užtikrinimas. Abi šalis taip pat vienija pozityvus požiūris į Europos Sąjungą ir euro-optimizmas. Noriu pabrėžti, kad abu valstybės ministrai išskirtinai dėkojo Lietuvai už solidarumą, specifinių Airijos problemų supratimą ir ypač tvirtą paramą Brexit derybose.

 Airijos pareigūnai lietuvius, gyvenančius Airijoje, vertina kaip labai darbščius, pareigingus žmones. Ar su Teisingumo departamento valstybės ministru lygybei, imigracijai ir integracijai kalbėjotės apie lietuvių bendruomenę, jos lūkesčius?

 – Iš tikro, su valstybės ministru lygybei, imigracijai ir integracijai David Stanton daug kalbėjomės apie Airijoje gyvenančių lietuvių švietimo, bendruomenių stiprinimo ir jų integracijos į vietos bendruomenę klausimais. Valstybės ministras taip pat pabrėžė lietuvių darbštumą, pareigingumą.

Kita vertus, turiu pastebėti, kad   airiai taip pat labai gerbia ir vertina dedamas pastangas išsaugoti lietuvišką tapatybę ir gimtąją kalbą. Man susidarė įspūdis, jog tie lietuviai, kurių vaikai mokosi lituanistinėse mokyklose, kurių šeimos puoselėja tautinius papročius, dalyvauja lietuvybės palaikymo veikloje, yra laikomi pavyzdine daugiatautės visuomenės dalimi ir geresniais darbuotojais.

Be kita ko, gausi diaspora užsienyje – tai dar viena bendrystė, kuri sieja Lietuvą ir Airiją. Abi vyriausybės skatina užsienyje gyvenančius tautiečius įsitraukti ir prisidėti prie savo šalies gerovės kūrimo, palaikyti tiesioginius kontaktus, padėti plėtoti kultūrinius, socialinius, ekonominius, sporto ir kitus ryšius. Kaip sakė valstybės ministras diasporai Ciaran Cannon, pastaraisiais metais daugelis airių iškeliauja laikinai, ieškodami kitokios patirties, o po to grįžta namo, kad dirbtų, investuotų, sukurtų verslą. Ši tendencija taip pat matoma ir Lietuvoje.

Siekdama intensyvesnio ir prasmingesnio diasporos įtraukimo į Lietuvos projektą,  Lietuvos Vyriausybė vykdo daug iniciatyvų. Tai programos „Kurk Lietuvai“, „Talentai Lietuvai“, „Renkuosi Lietuvą“ ir „Globali Lietuva“, kurios atveria įvairias galimybes visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams rasti sau tinkamą būdą ir formą  bendradarbiauti su Lietuva. Šiuo metu rengiamas naujas diasporos įtraukimo programos modelis 2020-2029 m. periodui. Jai Vyriausybė skirs dar  daugiau dėmesio ir didesnį finansavimą.

  Kokie įspūdžiai iš susitikimo su lietuvių bendruomenės organizacijų vadovais? Kokias bendruomenei rūpimus klausimus aptarėte?

 – Susitikime su įvairių Airijos lietuvių bendruomenių, organizacijų, kūrybinių susivienijimų vadovais, verslo ir žiniasklaidos atstovais aptarti bendradarbiavimo su tėvyne ir  pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės, lituanistinio švietimo ir jaunimo įtraukimo į lietuvybės palaikymo veiklos klausimai.

Džiaugiuosi, kad pokalbis buvo intensyvus, pozityvus, konstruktyvus ir atviras. Tikrai pradžiugino Airijos lietuvių potencialas, tarpusavio bendradarbiavimas, poreikis dirbti su Lietuva ir Lietuvai, bei įsitraukti į įvairius projektus. Džiugu, kad mūsų pokalbyje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, kuri tuo metu taip pat lankėsi Airijoje.

 Viena svarbiausių ir aktualiausių problemų ne tik Airijoje, bet ir kitose šalyse gyvenantiems lietuviams – lituanistinis švietimas ir nepakankama parama iš Lietuvos. Ar manote, kad sekant Lenkijos ir kitų šalių pavyzdžiu būtų galima pradėti rimčiau remti lietuviškas mokyklas užsienio šalyse?

– Visuose susitikimuose išskirtine tema buvo lituanistinis švietimas ir lietuvių kalbos mokymas. Jau esu minėjęs jog tai, kad lietuviai, gyvendami Airijoje, puoselėja gimtąją kalbą, daro didelį įspūdį airiams, kurie yra beveik praradę savo gimtąją kalbą. Tai, manau, buvo vienas iš faktorių, kad Airijos vyriausybė lietuvių kalbai suteikė “paveldo” kalbos statusą ir jau šiais mokslo metais sudarė sąlygas 12-16 m. amžiaus vaikams jos mokytis airių vidurinėse mokyklose. Vėliau programa, pavadinta Trumpuoju lietuvių kalbos kursu, turėtų išaugti į daugiametį lietuvių kalbos mokymo ciklą, kuris užsibaigs lietuvių kalbos egzaminu (jo balai bus įtraukti į mokyklos baigimo pažymėjimą).

Lietuvių kalbos mokymo programą Airijos mokyklose parengė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos ambasada Dubline, kuri taip pat aktyviai prisidėjo prie to, kad programa atsirastų, nuolat ir intensyviai bendradarbiauja su  Airijos institucijomis, kad ji būtų sėkminga, ilgalaikė. Manau, kad ši Lietuvos parama yra pati perspektyviausia.

Pokalbyje bendrai sutarėme, kad nors Trumpasis lietuvių kalbos kursas yra tikrai perspektyvus ir parengtas taip, kad neapsunkintų kitų dalykų mokymosi proceso, tačiau, sakyčiau, lietuviai ja naudojasi nepakankamai. O juk tai pamokos, už kurias nereikia mokėti papildomai. O juk tai pamokos, kurios  vyksta patogiu mokiniams metu tose pačiose mokyklose, kurias jie kasdien lanko. Manyčiau, kad pirmiausia tėvai turėtų skatinti savo jaunąsias atžalas daugiau domėtis gimtąja kalba, o Lietuva ir toliau teiks paramą šiai programai.

Žinoma, yra džiugu, kad trumpojo lietuvių kalbos kurso pamokos tėvų pageidavimu jau šiais mokslo metais vyksta trijose Airijos mokyklose (dvi Dubline ir viena Monaghan) ir kad jas lanko daugiau nei trys dešimtys mokinių, tačiau juk tokio amžiaus lietuvių vaikų Airijoje yra tikrai dešimtimis kartų daugiau.

Yra ir daugiau perspektyvių lituanistinio švietimo iniciatyvų. Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Korko universitetu (UCC) bei vienu Islandijos universitetu parengė projektą apie inovatyvų pedagogų rengimą. Jau minėjau, kad prezidento M. D. Higgins vizito metu pasirašyta Kauno pedagogų kvalifikacijos centro su Korko miesto švietimo paramos centru ir trišalė sutartis tarp Kauno Veršvų gimnazijos ir Korko lituanistinės mokyklos „Banga“. Kitos lituanistinės mokyklos, kaip antai,  Monaghan lituanistinės mokyklos „Lietuvos vaikai“ mokiniai aktyviai bendrauja su Alytaus gimnazistais.

Labai svarbu ir tai, kad Airijoje savaitgaliais veikia 17 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi keli šimtai vaikų. Šių mokyklų mokytojų ir mokinių tėvų pastangos yra tikrai vertos pagarbos ir pasididžiavimo.

Tiesa, kol kas iš valstybės biudžeto šioms mokykloms negalime suteikti tokios paramos, kokią teikia savo tautinėms mažumoms jūsų minima Lenkija ar kitos turtingesnės valstybės. Bet mūsų Švietimo ir mokslo ministerija teikia metodinę, konsultacinę pagalbą, vadovėlius. Per projektus yra suteikiamas ir tam tikras finansavimas. Mokyklų kultūrinė ar patriotinė veikla taip pat gali būti finansuojama ir per Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento administruojamą programą, jei yra pateikiamos paraiškos projektams. Kiek žinau , šios mokyklos sulaukia daug, nors ir ne finansinės, bet labai prasmingos paramos ir iš ambasados.

  Kitais metais vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės. Tai klausimas, reikalaujantis didelio susitelkimo tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Ką reikėtų, Jūsų nuomone, padaryti, kad referendumas būtų sėkmingas?

 – Lietuvių Airijoje susitelkimo ir atsakomybės 2019 m. tikrai prireiks, nes Lietuvoje vyks treji rinkimai: kovą vyks savivaldos, o gegužę – Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, kurių metu taip pat vyks  privalomasis  referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo arba, kaip populiariai vadinama, dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, nors iš tikrųjų turėtume kalbėti apie pilietybės išsaugojimą.

Visi norime, kad referendumas įvyktų ir kad atspindėtų tautos daugumos valią. Kaip žinote, buvo įvairių svarstymų ir mėginimų patobulinti Lietuvos įstatymus, siekiant užtikrinti sėkmingą referendumo baigtį.

Gruodžio 27 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Referendumo įstatymą, kuris patikslina nuostatas dėl referendumo organizavimo procedūrų, agitacijos, ilgina balsavimo laiką, padidina balsavimo vietų užsienyje skaičių, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams būtų sudarytos galimybės balsuoti papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.

Norint pasiekti norimą rezultatą, reikia suvienyti jėgas, eiti balsuoti patiems ir paraginti kitus. Ta proga noriu priminti, kad 1992 m. spalio 25 d. referendume dėl Konstitucijos priėmimo dalyvavo 1,9 mln. žmonių, t. y. daugiau nei pusė visų rinkėjų. O dabar, kad referendumas įvyktų, yra būtina, jog jame dalyvautų ir teigiamai pasisakytų apie 1,25 mln. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Tai nėra neįmanoma. Tik yra svarbu, kad referendume aktyviai dalyvautų ne tik Lietuvoje gyvenantys, bet ir šiuo metu užsienyje gyvenantys tautiečiai. Tad raginu Airijos lietuvius atlikti savo pilietinę pareigą, eiti balsuoti rinkimuose bei referendume ir nežiūrėti pasyviai, kaip jūsų ir jūsų vaikų ateitį sprendžia kiti.

– Šį kartą šalia kitų pokalbių Jūs susitikote su su Airijos žydų bendruomenės atstovais.  Koks Jūsų įspūdis po susitikimo su jais? Didžioji dalis Airijos žydų yra kilę iš Lietuvos, tad gal aptarėte jų galimus ryšius su Lietuva?

 – Airijos žydų bendruomenė, iš kurios maždaug 2 tūkst. Narių, t. y. apie 90 proc. yra lietuviškos kilmės, palankiai reaguoja į ambasados pastangas įtraukti juos į aktyvesnį bendradarbiavimą su Lietuva. Pamačiau, kad Airijos litvakai jaučia stiprų emocinį ryšį su Lietuva, nors daugelis joje nėra buvę, o čia jų protėviai atvyko  19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje, kai žydai bėgo nuo tuometinėje carinėje Rusijoje, kuriai priklausė Lietuva, sustiprėjusio antisemitizmo ir pogromų.  Lietuva juos domina ne tik kaip jų protėvių kraštas, bet ir kaip šiuolaikinė valstybė su sudėtinga istorija, moderniais pokyčiais ir dideliais pasiekimais. Juos domina Lietuvos muzika, menas, architektūra, istorija.

Ypač pozityviai ir perspektyviai nuteikė susitikimas su Airijos žydų bendruomenės tarybos prezidentu Leonard Abrahamson ir pirmininku Maurice Cohen. Ilgai ir nuoširdžiai kalbėjomės apie tai, kas mus sieja ir kas mums brangu, aptarėme galimus bendrus projektus ir planuojamą bendruomenės kelionę į Lietuvą. Bendruomenės kelionė būtų svarbus žingsnis, padedantis atrasti ar atkurti ryšius su istorine tėvyne, susipažinti su litvakų paveldu, jo indėliu į Lietuvos politinį, kultūrinį, mokslo pasaulį.

Jau ir per jubiliejinius valstybingumo atkūrimo šimtmečio metus litvakų indėlis buvo nepamirštas ir minimas.  2019-aisiais jam bus skirta dar daugiau dėmesio, tuo labiau, kad 2020 m. Lietuvoje yra paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono, vienos iškiliausių judaizmo praėjusio tūkstantmečio asmenybių ir vieno įtakingiausių judaistinės minties formuotojo, metais. Tam skirti renginiai jau yra pradėti rengti ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiuose pasaulio kampeliuose. To dalis tam tikra prasme buvo ir mano vizitas bei jo metu labai aukšto profesionalumo lietuvių atlikėjų kvarteto koncertas „Aerograma“, kuriame skambėjo pasaulyje garsių litvakų kūriniai.

Manau, kad kultūrinė diplomatija, sudaranti prielaidas įsitraukti į bendradarbiavimą įvairioms Lietuvos diasporos tautoms ir plėtojanti kultūrinį ir politinį dialogą tarp įvairių tautų, yra prasminga ir turi būti tęsiama.

  Baigėsi dar vieni metai, praėjo Šv. Kalėdos ir prasidėjo 2019-ieji, kuriuos Lietuvos Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Kokie būtų Jūsų palinkėjimai Airijoje gyvenantiems lietuviams?

– Airijos lietuvių veikla, puoselėjant lietuvybę – kalbą, tradicijas, istoriją – gerai žinoma tėvynėje. Jūs prisidedate ir prie Lietuvos ir Airijos ryšių stiprinimo. Tačiau visada galima padaryti dar daugiau ir geriau.

Todėl linkiu ne tik nepamiršti savo istorijos ir kalbos, ryšio su tėvyne, bet ir aktyviai įsitraukti į visų mūsų – tiek gyvenančių tėvynėje, tiek išvykusių – Lietuvos projektą, visiems būti viena Lietuva, kurti Lietuvą kartu.

 – Dėkojame Jums už pokalbį ir linkime, kad Naujieji metai būtų laimingi Jums ir visai Lietuvai ir kad Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimas ir toliau plėstųsi ir apimtų vis naujas ir naujas sritis.  

Su Užsienio reikalų viceministru kalbėjosi Dalia Sukackienė ir Virginija Umbrasienė

SOLVIT - pagalba užsienio Lietuviams NEMOKAMAI!

Mes FaceBook'e: