Nusileido į žemę ufonautai ir pirmiausia užgrobė degalinę. Reikia ištardyt tuos žemiečius, galvoja. Didelis ir mažas ufonautai prieina prie benzino siurblio, manydami, jog tai žemės gyventojas. Mažasis ufonautas atstato į siurblį ginklą ir pareikalauja:
- Vesk mus pas savo vadą!
Aišku, kad benzino siurblys nereaguoja, todėl mažasis ufonautas dar grėsmingiau reikalauja:
- Nu, staigiau, vesk pas vadą!!
Siurblys, aišku, nereaguoja.
- Tuoj pat vesk pas savo vadą, o tai bus tau labai blogai!- pyksta mažasis ufonautas.
- O gal neprasidėkim su juo,- pažiūrėjęs atidžiau į siurblį sako didelis ufonautas. – Jis man atrodo kietas…
- Ką neprasidėkim?!- nerimsta mažasis.- Greit vedi mus pas vadą arba aš šausiu!!
Aišku, kad siurblys nereaguoja, todėl mažasis ufonautas šauna. Bum! Siurblys sprogsta ir sprogimo banga nusviedžia ufonautus toli į šalį. Guli jie abu tokie sudaužyti, ir mažasis klausia didžiojo:
- Klausyk, o kaip tu supratai, kad anas žemietis toks kietas?
- Tai negi pats nematei, kad jis savo penį triskart apie kaklą apsisukęs, o galą į ausį įsikišęs? Išsyk supratau, kad kietas!
