Į miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį, jis savininkui kaip užstatą padavė 100 dolerių banknotą ir pasakė einąs išsirinkti kambario.
Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti senos skolos.
Mėsininkas, irgi padorus žmogus, net nenusišluostęs rankų, nuturseno pas ūkininką, kuriam prasiskolinęs už gyvulius.
Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę – ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.
Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kai staiga pastebi gatve pėdinančią miestelio paleistuvę, kuri jam neseniai davė „skolon“. Atsidusęs išeina laukan ir, pašaukęs merginą, grąžina jai skolą.
Ši, pasirodo, irgi turi įsipareigojimų – už kambarius viešbutyje, kur vedžiojasi klientus, seniai nemokėta. Tad, paėmusi šimtinę, mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose.
Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas „mobiliako“ skambutis – verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo. Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja.
Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu!
